Straipsnis

Kova su prekyba žmonėmis: verslas ir žmogaus teisės

This world location news article was published under the 2010 to 2015 Conservative and Liberal Democrat coalition government

Užsienio reikalų ministerijos valstybės ministro Hugo Swire kalba, pasakyta 2013 m. spalio 10 d.

Dėkoju visiems, susirinkusiems į šiandienos diskusiją. Ypač noriu padėkoti „Wilton Park“ komandai, padėjusiai organizuoti šį svarbų renginį.

Praėjusių metų spalį vykusio pobūvio metu, stovėdamas gal netgi šitoje pačioje salėje – arba bent jau vienoje iš šio konferencijų centro salių, kalbėjau apie neatidėliotiną būtinybę spręsti prekybos žmonėmis problemą. Ir tada, ir dabar milijonai vyrų, moterų ir vaikų visame pasaulyje kenčia nuo šiuolaikinės prekybos vergais – precedento neturinčio masto, negailestingo ir žiauraus verslo.

Savo kalboje akcentavau tarptautinį šios problemos pobūdį, teigdamas, kad „prekyba žmonėmis yra tarpvalstybinė grėsmė, kuriai būtinas tarpvalstybinis atsakas.“

Aš išdėsčiau veiksmus, kurių drauge galėtų imtis tarptautinė bendruomenė, kad sutraukytų kiekvieną prekybos žmonėmis tinklo grandį. Pirmoje vietoje turi būti prevencija – reikia siekti, kad žmonės būtų atsparesni prekybai žmonėmis. Toliau tranzitas – reikia neleisti, kad aukos būtų išgabentos iš jų šalių arba priverstos išvykti į kitas šalis. Trečia, repatriacija ir reintegracija – reikia rasti būdą, kaip padėti aukoms kuo greičiau grįžti namo pas savo šeimas, užtikrinant žmones, kad imamės visų įmanomų priemonių apsaugoti juos nuo prekeivių pinklių ateityje. Visi žinome statistiką.

Šiandien vėl paliesiu šiuos tris aspektus.

Tačiau prieš aptardamas šią problemą verslo tiekimo grandinės kontekste, norėčiau pakalbėti apie tai, kad norint pasiekti realių, apčiuopiamų ir išmatuojamų pokyčių, reikalingas ne tik tarpvalstybinis, tačiau ir tarpbendruomeninis atsakas į prekybą žmonėmis – pasinaudojant tokiomis priemonėmis, kaip JK Verslo ir žmogaus teisių planas.

Kadangi šiuolaikinė prekyba vergais yra taip plačiai paplitusi ir giliai įsišaknijusi, jos išnaikinti atskiromis vyriausybių, pilietinių visuomenių ar verslo jėgomis. Tik veikdami išvien galėsime suardyti visas grandis ir prekybą žmonėmis negrįžtamai išrauti su šaknimis.

Būtinybė imtis veiksmų

Žinau, kad šiame renginyje dalyvauja ekspertai, todėl man nereikia jūsų įtikinėti apie būtinybės veikti priežastis. Tačiau tai svarbus klausimas, todėl jums leidus norėčiau išsakyti kelias trumpas mintis.

Visų pirma – tai grynai problemos mastas. Mes kalbame apie patį prekybos vergais panaikinimą, tačiau yra ir piniginė prekybos žmonėmis išraiška – daugiau nei 22 mlrd. svarų sterlingų per metus. Ir nors vertinimai gerokai skiriasi, manoma, kad bet kuriuo vienu metu nelaisvėje laikomi 27 milijonai žmonių.

Tai siejasi su antruoju punktu: prekyba žmonėmis yra viena nežmoniškiausių ir žiauriausių žmogaus teisių pažeidimo formų. Kaip visi žinome, žmonės gali būti seksualiai išnaudojami, patenka į katorgą darbe ir namų ūkyje, verčiami užsiimti nusikalstama veikla ar netgi tampa priverstinės organų donorystės aukomis.

Pirmadienį buvau susitikęs su prekybos žmonėmis auka ir iš pirmų lūpų išgirdau apie niokojančius tokios prekybos padarinius žmonių gyvenimui. Ir aiškiai suvokiau, jog atkirtis tiems, kurie žmones laiko viso labo prekėmis, kurias galima pirkti, parduoti ir išnaudoti, yra tiesiog moralinė būtinybė.

Galiausiai prie moralinio aspekto pridėčiau ir tai, jog prekyba žmonėmis sukuria daugybę kitų problemų. Prekyba žmonėmis kursto organizuotą nusikalstamumą, terorizmą, ginklų ir narkotikų verslą, todėl dar labiau didėja žmonių ir bendruomenių kančios, daugėja darbo mūsų policijos pajėgoms, o šaliai kasmet kainuoja šimtus milijonų svarų sterlingų.

Visa tai mes žinome. Žinome, kad dėl prekybos žmonėmis atimamos gyvybės ir sugriaunama daugybė gyvenimų. Taip pat žinome, jog tai galime sustabdyti tik suardydami tris prekybos žmonėmis tinklo grandis. Todėl klausimas yra toks – ką mes padarėme šioms grandims sunaikinti nuo tada, kai aš čia kalbėjau pastarąjį kartą, ir ką dar turime padaryti?

Prevencija

Pernai aš aiškiai pasakiau, kad prekyba žmonėmis yra vienas iš koalicinės Vyriausybės prioritetų ir kad šiam klausimui asmeniškai dėmesį skiria visi ministrai, pradedant Ministru Pirmininku. Būtent todėl įsteigėme tarpžinybinę vyriausybinę grupę prekybos žmonėmis klausimams spręsti, parengėme pirmą Jungtinės Karalystės istorijoje Kovos su prekyba žmonėmis strategiją ir įsipareigojome laikytis ES direktyvos dėl prekybos žmonėmis nuostatų.

Atitinkamai, praėjusiais metais Vyriausybė ėmėsi kelių svarbių žingsnių sumažinti žmonių pažeidžiamumą, kad jie nepatektų į prekeivių žmonėmis tinklą – tai veiksmai pirmos grandies atžvilgiu.

Mes toliau sprendėme pažeidžiamumą lemiančius klausimus, pradedant skurdu ir prastu išsilavinimu ir baigiant galimybių įsidarbinti stoka. Ypač norėčiau pabrėžti šiemet pradėtą įgyventi Tarptautinės plėtros departamento penkerių metų programą, kurios metu bus skirta beveik 10 mln. svarų sterlingų padėti užkirsti kelią nelegaliam moterų ir mergaičių gabenimui iš Pietų Azijos darbui namų ūkyje ir drabužių sektoriuje. Skaičiuojama, kad programa turėtų pagelbėti daugiau nei 100 tūkst. moterų ir mergaičių.

Mes taip pat ėmėmės įgyvendinti įvairius projektus per savo diplomatines atstovybes visame pasaulyje, skirtus didinti informuotumą apie prekybos žmonėmis pavojus. Pavyzdžiui, Rumunijoje užsakėme Tarptautinės migracijos organizacijos tyrimą nustatyti, kaip prekeiviai užverbuoja į JK patenkančias aukas. Šio tyrimo rezultatus panaudosime visuomenės informavimo kampanijai, kurią rengsime kartu su Nacionaline kovos su prekyba žmonėmis agentūra ir NVO.

Vengrijoje mūsų ambasada skyrė lėšų informavimo programai per „Sziget“ festivalį, kuris yra vienas didžiausių Europos muzikos ir kultūros festivalių.

Ryžtingų veiksmų ėmėmės ir namuose.

Daugelis čia esančių žino, kad pradėjome griežtinti savo įstatymus dėl prekybos žmonėmis – tai svarbus žingsnis peržiūrint baudžiamąją atsakomybę, kuri, kaip teisingai pastebėjo Vidaus reikalų ministrė Theresa May, yra „šokiruojančiai nedidelė“ visoje Europoje.

O praėjusį mėnesį pristatėme Verslo ir žmogaus teisių veiksmų planą – Jungtinė Karalystė tapo pirmąja šalimi pasaulyje, parengusia konkretų 2011 metais paskelbtų Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos pagrindinių principų įgyvendinimo planą. Drįstu teigti, kad tai esminis žingsnis, ir esu tikras, kad jis bus svarbus šiandienos diskusijos elementas.

Veiksmų planas, kuris skirtas padėti įmonėms suprasti ir vykdyti savo pareigas žmogaus teisių srityje, buvo parengtas tiesiogiai reaguojant į verslo atstovų mintis, išsakytas per pastaruosius pora metų vykusių diskusijų su įmonėmis metu – visų pirma, įmonės nori žinoti aiškius, nuoseklius ir neabejotinus Vyriausybės lūkesčius verslo atžvilgiu ir gauti paramą šiems lūkesčiams įgyvendinti.

Visa tai turi tiesioginį poveikį prekybos žmonėmis prevencijai. Kadangi efektyvūs kontroliniai patikrinimai, skirti saugoti darbuotojų teises tiekimo grandinėje, padeda užtikrinti, jog tiekimo grandine, kaip pajamų šaltiniu, nesinaudos prekeiviai žmonėmis ir nesąžiningi darbdaviai.

Norėdami padėti įmonėms įgyvendinti Pagrindinius principus, patikslinome 2006 metų Įmonių įstatymą, kuriame nuo šiol nustatyta, jog įmonių vadovai turi apžvelgti žmogaus teisių klausimus savo metinėse ataskaitose. Mes taip pat finansavome internetinį centrą, kuriame teikiamos konsultacijos ir informacija, o įmonės gali dalintis ir keistis geriausia praktika.

Reikia dar daug ką nuveikti kiekvienoje iš šių sričių, tačiau visus veiksmus vienija mūsų bendradarbiavimas su pilietine visuomene ir įmonėmis, ypač įgyvendinant Veiksmų planą, kuris visuomet buvo – ir toliau bus – esminis veiksnys, užtikrinant, kad mūsų pastangos visų pirma užkirsti kelią prekybai žmonėmis būtų kiek įmanoma efektyvesnės.

Taip pat svarbu, kad mes ragintume savo tarptautinius partnerius pasekti šiuo pavyzdžiu ir įgyvendinti Pagrindinius principus savo šalyse.

Tranzitas

Tačiau turime pripažinti, kad, bent jau kol kas, prekeiviai kartais mus pranoksta. Kaip visi sėkmingi tarptautiniai nusikalstami susivienijimai, jie yra labai gerai organizuoti ir negailestingi, jiems neegzistuoja jokie barjerai saugantis patiems ir ginant savo pelną.

Nors kai kurios pagrobtos aukos laikomos šalyje, didžioji dauguma visgi greičiausiai yra užsienio piliečiai, įvežti į šalį kaip pigi darbo jėga. Todėl labai svarbu, kad policijos ir pasienio darbuotojai imtųsi daugiau priemonių uždaryti prekeivių žmonėmis išvažiavimo ir įvažiavimo punktus, nustatyti prekeivius ir jų galimas aukas, suardyti jų veiklą, keistis informacija, užtikrinti, kad nusikaltėliai neturėtų kur pasislėpti, ir, svarbiausia, sustiprinti baudžiamąjį persekiojimą jų atžvilgiu.

Šį mėnesį įkurta Nacionalinė nusikaltimų agentūra – kartu su mūsų naująja Kovos su sunkiais nusikaltimais ir organizuotu nusikalstamumu strategiją – įneš svarų indėlį šioje srityje, dar labiau sustiprindama mūsų teisėsaugos institucijų ir jų partnerių iki šiol atliekamą puikų darbą. Agentūra itin daug dėmesio skirs tam, kad žmonių prekyba užsiimantys nusikaltėliai būtų persekiojami baudžiamąja tvarka, taip pat ji turės gerą informacijos centrą, skirtą policijai ir vaikų išnaudojimo ekspertams keistis informacija, kuria bus remiamasi asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisti.

Vyriausybės lygmeniu mes taip pat pasitelkėme JK diplomatinį tinką, kad padėtume vietos teisėsaugai, o mūsų ambasadoriai ir aukšti Komisijos pareigūnai primygtinai ragina vietos valdžios institucijas imtis aktyvesnių veiksmų.

Siekdami pažaboti nelegalų žmonių gabenimą per mūsų sienas, į pagalbą pasitelkiame partnerystes, pavyzdžiui, ES ir Penkių šalių konferencijos (angl. Five Country Conference), kurioje [kartu su JK] dalyvauja JAV, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija, partnerystę. Mes dalijamės savo patirtimi per įvairias iniciatyvas, tokias kaip Vidaus reikalų ministerijos Pekine surengtas seminaras, kurio metu kinų konsuliniai ir imigracijos pareigūnai buvo mokomi atpažinti potencialias aukas ir padėti prekybos žmonėmis aukoms.

Be to, mes neleidžiame sau būti nuolat patenkintais savo pačių gebėjimais – todėl padėjome vykdyti Nacionalinės smurtavimo prieš vaikus prevencijos draugijos (NSPCC) mokymų projektą, skirtą patobulinti JK vizų skyriaus darbuotojų gebėjimus atpažinti prekybos vaikais aukas ir užtikrinti vaikų apsaugą.

Tačiau kaip rodo pastarasis pavyzdys, Vyriausybė nepajėgi suardyti tranzito grandies vien savo jėgomis. Norėčiau glaudesnio bendradarbiavimo tarp Vyriausybės, pilietinės visuomenės ir verslo, kadangi grėsmę galėsime atremti tik mūsų bendromis pastangomis. Tai reiškia, jog reikia daugiau mokymų ir daugiau bendro darbo didinant informuotumą – tiek su potencialiomis aukomis, tiek su tais, kurie gali joms padėti. Visų pirma, įmonės turi pripažinti potencialų savo vaidmenį – be kita ko, ir įgyvendindamos JT pagrindinius principus ir spręsdamos išnaudojimo darbe klausimus.

Žinoma, daugelis įmonių jau susiejo savo verslo veiklą ir pagarbą žmogaus teisėms. Daugelis jau integravo žmogaus teisių politiką į savo tikslus ir veiklą. Kitos įmonės taip pat jau sprendžia su žmogaus teisėmis susijusius klausimus savo veikloje, tik juos kitaip įvardija, pavyzdžiui, kaip darbo standartus, sveikatą ir saugą arba nediskriminavimą.

Visa tai trukdo prekeiviams pasinaudoti pažeidžiamumu tiekimo grandinėse ir įdarbinimo praktikoje. O per bendras pastangas, tokias kaip Tarptautinės plėtros departamento iš dalies finansuojama Etinės prekybos iniciatyva, į kurią susibūrusios įmonės, profesinės sąjungos ir organizacijos siekia pagerinti pažeidžiamų darbuotojų gyvenimą, poveikis gali būti dar didesnis.

Repatriacija ir reintegracija

Tiems, kurie tapo prekybos žmonėmis aukomis – kaip kad mano prieš tris dienas sutiktas jaunas vyras – privalome suteikti pagalbą. Turime paspartinti jų grįžimą namo ir dėti visas pastangas, kad užtikrintume jų ilgalaikį saugumą. Tai trečioji veiksmų grandis.

Siekiančios sugrįžti iš užsienio namo aukos turi turėti galimybę padaryti tai greitai ir saugiai. Žmonės turi būti tikri, kad jie galės iš naujo kurti gyvenimą, rasti darbą, susirasti savo šeimas ir vėl integruotis į visuomenę.

Būtent todėl Vyriausybė bendradarbiauja su kitomis vyriausybėmis ir pilietinės visuomenės organizacijomis, kad padėtų prekybos žmonėmis aukoms išmokti naujų įgūdžių ir integruotis. Pavyzdžiui, Vietname mes atidarėme JK finansuojamą prieglobstį nuo prekybos žmonėmis nukentėjusioms jaunoms merginoms, kuriame jos mokosi įgūdžių, reikalingų joms vėl integruotis į visuomenę. Taip pat talkiname Vietnamo valdžios institucijoms ugdantis gebėjimus padėti sugrįžusiems žmonėms – pavyzdžiui, rengiame mokymus socialiniams darbuotojams ir valstybės tarnautojams, kurie dirba su prekybos žmonėmis aukomis.

Tokios priemonės yra itin svarbios, nes viena iš labiausiai sukrečiančių prekybos žmonėmis ypatybių yra gebėjimas vėl įtraukti aukas atgal į kančių ratą. Kaip visi čia esantys žino, tikimybė, jog išlaisvintos prekybos žmonėmis aukos vėl pateks į prekeivių rankas yra ne mažesnė, o kaip tik didesnė. Nors šie duomenys ir neišsamūs, tačiau žinome, kad pažeidžiamiausios yra moterys ir vaikai, ypač per pirmus dvejus metus nuo jų išlaisvinimo. Tarptautinė bendruomenė turi dėti daugiau pastangų spręsti šią problemą.

Išvada

Visiškai aišku, kad prekyba žmonėmis toli gražu nėra išnaikinta. Sukrečiančiai dažnai girdime apie tai, kaip žmonės patenka į šio niekingiausio verslo girnas. Vos prieš pora savaičių pranešta apie išgelbėtus ne mažiau kaip 92 vaikus ir dvi moteris, kuriuos gauja Kinijoje buvo pagrobusi parduoti.

Taip pat aišku, kad, nors ir esame ėmęsi svarbių priemonių prekybos žmonėmis grėsmei pašalinti, visų visuomenės sluoksnių laukia dar daug darbų.

Pilietinės visuomenės grupės turi ir toliau kelti viešumon šiuos nusikaltimus ir su atsidavimu, pasitelkdamos žinias, ir užuojautą, didinti žmonių informuotumą ir teikti pagalbą aukoms.

Įmonės turi ir toliau gerinti savo politiką ir praktiką, spręsdamos prekybos žmonėmis ir kitų žmogaus teisių pažeidimų klausimus savo tiekimo grandinėse nuo pradžios iki paskirties vietos.

O vyriausybės turi ir toliau laikyti šį klausimą prioritetiniu uždaviniu, kurdamos tarptautines ir vietines sistemas, skirtas kuo labiau apsunkinti prekybą žmonėmis, užtikrindamos, kad teisėsaugos institucijos dėtų visas pastangas kiekvienam atvejui spręsti – nuo nustatymo iki baudžiamojo persekiojimo, ir pasirūpindamos, kad aukos galėtų iš naujo kurti savo gyvenimą, nesibaimindamos ir vėl būti parduotos.

Tikiu, kad veikdami išvien – suvieniję savo pastangas kovoti su prekeiviais žmonėmis – įstengsime suardyti visas prekybos žmonėmis grandis ir visiems laikams sunaikinti šį piktavališką verslą.